SMano
kolega Petras Auštrevičius vakar, balandžio 4 d., man perdavė
Jūsų, p. Ričardai Čekuti, susirašinėjimo internete su Morta
Vidūnaite fragmentą. Jūs, komentuodamas pokalbį, pareiškėte
tokią mintį : „O tautinė valstybė, Morta, yra tokia, kurioje
valdžia , t. y. suverenas priklauso tautai, kas ir parašyta
LR Konstitucijoje. Ne kažkokiems „piliečiams“, o lietuvių
tautai. Taip pat tai ir nacionalinės teisės viršenybės principas
prieš visus viršvalstybinius darinius, kaip antai ES, į kurią
buvome įgrūsti apgaulės bei klastočių būdu.
Tautinėje valstybėje, pavyzdžiui, tokius tipus kaip Auštrevičius, Andriukaitis
ar Karosas šaudytų nemirktelėdami ir būtų teisūs – už išdavystę.
Na, netrukus pamatysite...“. Su Jūsų nuomone, kad mus šaudytų,
ginčytis nenorėčiau, nes nuomonė yra nuomonė. O štai sakinys,
kad „na, netrukus pamatysite...“ iš konteksto suprantant
gana aiškiai, kad pamatysime šaudymą, jau turi visai kitokią
prasmę. Bet apie tai kiek vėliau.
Manęs nenustebino keista LR Konstitucijos
interpretacija, kurią Jūs pateikiate šioje citatoje. Žinoma,
Jūs esate laisvas iškraipyti Konstitucijos esmę ir prasmę,
netgi ten, kur Konstitucija kalba apie tai paraidžiui. Jūs
ir Jūsų pasaulėžiūrai artimi žmonės tai daro sąmoningai.
Bet man svarbiau pateikti tikslias LR Konstitucijos citatas,
kad jos įtikintų tuos asmenis, kurie sugeba sveikai mąstyti
ir keisti savo požiūrį, jei argumentai yra akivaizdūs.
Taigi, jau Konstitucijos preambulėje
teigiama, kad „ Lietuvių tauta....puoselėdama Lietuvos žemėje
tautinę santarvę, siekdama atviros , teisingos, darnios pilietinės
ir teisinės valstybės, atgimusios Lietuvos valstybės piliečių
valia priima ir skelbia šią Konstituciją“. Taigi, 1989 m.
suteikusi pilietybę visiems LTSR gyventojams, nepriklausomai
nuo tautybės, būtent šių piliečių valia Lietuva, jos pilietinė
tauta 1992 m. referendume priėmė šią Konstituciją. Ir nustatė
tikslą kurti ne tautinę, bet pilietinę ir teisinę valstybę.
Atgimę Lietuvos valstybės piliečiai, nepriklausomai nuo tautybės
ir šiandien kuria nepriklausomą, demokratinę valstybę.
Neabejotina, kad Lietuvos valstybę
kuria Tauta. Ir niekas negali varžyti jos suvereniteto. Štai
kodėl Konstitucijos 3str. teigia, kad '' Tauta ir kiekvienas
pilietis [pabrėžiu - ne tautietis] turi teisę priešintis
bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę". Taigi, pilietis ir Tauta yra vienas kitą papildantys komponentai. Štai kodėl
ir LR pilietybė (o ne tautybė) įgyjama gimstant ir kitais
įstatymo nustatytais atvejais. Nesvarbu, kokios tautybės
yra Lietuvos pilietis, bet jo(s) vaikai yra Lietuvos pilietinės
Tautos piliečiai.
II-asis Konstitucijos skirsnis yra
skiriamas žmogaus ir piliečio teisėms, laisvėms ir pareigoms,
o ne tautiečio, ko Jūs, p. Ričardai, negalite suprasti. Ir
kiekvienam lietuviui leidžiama apsigyventi Lietuvoje, nes
jis yra tautietis, bet jis pilietybės automatiškai neįgyja,
jei yra kitos šalies pilietis. Konstitucija gina lietuvybę,
kalbą, raštą, papročius, bet nesuteikia tautininkų ar/ir
kitų radikalių, dažnai fašistinių organizacijų atstovams
teisės užgrobti tautybės ir lietuvybės monopolį ir nuspręsti,
ką reikia laikyti lietuviu ir ką reikia šaudyti. Jums, p.
R.Čekuti, tai sunkiai suvokiami Lietuvos Konstitucijos principai.
Mat savo įsitikinimais esate stalinistų, nacistų, fašistų
ir tautinių antidemokratų gretose, nors žodžiais bandote
nuo jų atsiriboti.
LR Konstitucija draudžia kurstyti tautinę, rasinę, religinę neapykantą, prievartą
ir kitus dalykus, nesuderinamus su žmogaus orumo žeminimu,
kalbama joje apie kiekvieną Lietuvos žmogų, nepriklausomai
nuo jo tautybės. Jūs, p. Ričardai Čekuti, tai žinote, bet
savo straipsniais, komentarais, eitynių, skanduojančių neapykantą
kurstančius šūkius, organizavimu sąmoningai griaunate Konstitucinį
atgimusios Lietuvos piliečių tikslą – puoselėti tautinę santarvę,
kurti atvirą , teisingą, darnią pilietinę ir teisinę valstybę.
Vien ką reiškia šių metų Kovo 11 –osiose eitynėse skanduoti
šūkiai “Gausi į dantis" (jis buvo skanduojamas eitynių pradžioje prie Katedros), "Lietuva – lietuviams" ar plakatas “ Už Lietuvą – rasę ir tautą". O kur dar balti raiščiai su degančia svastikine kryžme ar neonacių simboliką
primanantys ženklai. Tad LR Konstitucijai priešingi veiksmai,
per daug jau ryškūs, kad nebūtų galima įžvelgti ir Jūsų įsitikinimų
kryptingumo.
Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtinti ir nacionalinės bei europinės teisės suderinamumo
konstituciniai mechanizmai. Bet kalbėdamas apie nacionalinės
teisės viršenybės principus, Jūs tai arba sąmoningai užmirštate,
arba nesuprantate, arba darote piktybiškai. Tai irgi antivalstybinė
pozicija, kai sąmoningai skleidžiamas melas ir dezinformacija.
O dabar apie linksmesnius dalykus.
Jums žinoma, kad esu gimęs Stalino gulaguose, nebuvau nei
spaliuku, nei pionieriumi, nei komjaunuoliu, nei komunistu,
dalyvavau folklorinio sąjūdžio kūrime, antisovietinėje veikloje,
1976 m. buvau KGB sulaikytas. Tardymo metu grasino mane vėl
sugrąžinti į Sibirą. Bet mes Kaune dar paauglystėje žinojome
tokį posakį: „ Grabe aš jus mačiau baltom tapkėm“. Tamstai
išversiu į lietuvių kalbą, kad tapkės – tai šlepetės, o matyti
grabe – tai pasakyti, kad aš jūsų visai nebijau. Tad saugumo
izoliatoriuje kartojau šį posakį. Šis posakis man padėjo
ir padeda daug kartų. Ir kai landzberginės ar terleckinės
beretės gąsdino, kai čepaitininkas G.Songaila prieš mane
atšaukimo iš deputatų parašus rinko, kai1992 m. Sąjūdžio
radikalieji fanatikai padegė mano butą Vilniuje. Ir kai 2004
m. buvau apšmeižtas. Juk po to net Generalinis Prokuroras
per teismą atsiprašė manęs dėl garbės ir orumo dalykų . Taigi,
geras posakis, padeda blaiviai vertinti situaciją, o kur
dar ir liaudies išmintis , kad už vieną muštą daug nemuštų duoda.
Likimas man leido būti Kovo 11-osios
dokumentų, LR Konstitucijos, Europos Sąjungos Konstitucijos
darbo grupių nariu ir vienu iš tekstų autorių, padėti parašus
po tais dokumentais, esu daugelio įstatymų autorius, tad
turiu dėl ko ramiai numirti ar būti sušaudytu. Bet tamstai
pacituosiu vieną poeto E.Mieželaičio eilėraščio ištrauką:
....Pastatė žmogų prie duobės... akis
raiščiu užrišo...
Ir laukia, ką dabar, prieš mirtį ,
pasakys...
O jis ir užrištom akim į šviesą atsigrįžo.
Surado Saulę. Ir pasakė:
- Atriškit man akis!
-
Atriškite akis!... Aš noriu dar išvysti
Akis, kurios mane nušauti įsakys,
Ir įsitikinti, kurios stipresnės vis
tik, -
Ar tos, ar mano bus...
Dabar atriškit man akis!..
Neseniai buvo toks šūkis: „ Kiek tavyje
yra Drąsiaus...“. Taigi, p. Ričardai Čekuti, kiek yra pas
patį Drąsiaus. Jeigu nesi bailys, jei nesi pašlemėkas - tai
pirmyn! Juk pats teigi: „ Na, netrukus pamatysite...“
O aš pačiam pažadu teisinį kelią. Ne linčo teismo, kaip buvo Garliavos atveju,
nušaunant du žmones, ne gatvės aistrų, iki šiol traumuojančių
mažą vaiką, gimines, motiną ir visuomenę. Ir atskiriems niekšams
padedančių šildytis iš to rankas ir manipuliuoti žmonių sąmone.
Aš, susipažinęs su paties tekstu, įžvelgiu kurstymą žudyti,
paraginimą imtis neteisėtų veiksmų ir perspėjimą, kad netrukus
visą tai pamatysime. Tai – jau nebe nuomonė, o veikimas,
už kurį atsakoma pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Todėl Konstitucija ir įstatymas man
leidžia ginti nepriklausomą, demokratinę valstybę. Ir tai
aš darysiu Jūsų atžvilgiu teisiniais būdais, ne šaudymu,
kurį Jūs, būdamas bailys, propaguojate. Tad susitiksime Generalinėje
Prokuratūroje, nes Jūs juk esate oficialus Lietuvos gyventojų
Genocido ir rezistencijos Tyrimo centro darbuotojas, nors
ir tėvystės atostogose.
Iki būsimų susitikimų, bailusis Ričardai. balsas.lt
|
